Po žiemos koučingo akademijos

Straipsnis iš naujausio naujienlaiškio numerio.

DSC_9240 Šaltas ankstyvas šeštadienio rytas. Už lango minus 22º. Viduje kiek jaudinantis džiaugsmas, kuris sušildo… Kas tokio sukeliančio skirtingus jausmus manyje, vyksta mano galvoje? Laukimas? Džiugesys? Nerimas? Neapibrėžtumas? Noras pažinti? Netrukus prasidės laukta žiemos koučingo akademija… Čia apžvelgsiu, kaip gimsta toks renginys, kaip dera ir kokią vietą užima globaliame kontekste, bei pasidalinsiu savo įžvalgomis ir potyriais. Pabaigoje skaitykite dalyvių atsiliepimus.

Ši savaitė svarbi, nes ją pažymi 110 šalių virš 20 000 koučingo specialistų vienijančios Tarptautinės Koučingo Federacijos (ICF) nariai įvairiais renginiais visame pasaulyje. ICF savaitės pradžioje paskelbė pirmuosius globalaus tyrimo rezultatus, iš kurių sužinojome, kad pasaulyje yra 47 500 profesionalių koučingo specialistų generuojančių beveik 2 mlrd. USD pajamų.

Vasaros koučingo akademijai praėjus, išsikėlėme sau tikslą, kad ateinanti žiemos akademija būtų iššūkis mums patiems… Mėgstate iššūkius? Kada paskutinį kartą priėmėte ar metėte sau iššūkį? Iššūkis buvo ne tik pakelti sau kartelę, bet ir padaryti renginį, kuriame rastų ir išsineštų sau naudos ne tik pradedantis specialistas, bet ir gerokai pažengęs…

Labai norėjosi pasikviesti meistro lygio specialistą (MCC – master certified coach), juolab Lietuvoje tokių dar neturime. Buvo džiugu, kad šioje akademijoje dalyvavo net 2 viešnios, kurios dalinosi savo patirtimi ir žiniomis. Tai Sylviane Cannio, MCC, koučingo specialistė, mentorė, supervizorė, knygų apie koučingą autorė iš Belgijos ir Dr. Leni Wildflower, PhD, PCC, koučingo specialistė, konsultantė, knygų autorė, ugdytoja iš Jungtinės Karalystės.

Akademija vyko Roko sodyboje netoli Žiežmarių. Buvo kiek neramu, nes pirmą kartą turėjome net 2 specialistes iš užsienio, o dalyvių registraciją sustabdėme, nes pasiekėme užsibrėžtą maksimumą – iš viso buvo 37 dalyviai.

Buvo dvi intensyvios dienos, kurių pirmoje dalyje Leni (šeštadienį) ir Sylviane (sekmadienį) užsiėmimai, šeštadienį po pietų supervizijos ir mentoringas koučingo įgūdžiams lavinti, o sekmadienį popiet – koučingo vertės pristatymo klientams dirbtuvė su Dainiumi Baltrušaičiu, PCC ir Tomu Misiukoniu, ACC.

Ką atradau? “The Immunity to change” modelis. 4 pakopų žemėlapis ir praktinės dirbtuvės su Dr. Leni Wildflower (PCC), kuri yra sertifikuota šio modelio lektorė, man paliko chirurginės intervencijos atspalvį… Kodėl žmonės nesikeičia? Kodėl nesikeičia net tada, kai įsipareigoja keistis ar aplinka apsunkina gyvenimą? Kegan modelis analizuoja konkuruojančių įsipareigojimų konfliktą, kuris yra tarsi pasipriešinimo pokyčiams imunitetas, saugantis nuo pokyčių. Kas jei problema, kurią norėčiau išspręsti yra kitos didesnės problemos sprendimas ar giliai paslėptas įsipareigojimas, atėjęs iš vaikystės? 4 žingsnių žemėlapis kaip tik tiesiai veda link paslėpto įsipareigojimo „atkodavimo“ ir didžiosios prielaidos (hipotezės) suradimo. Didžioji prielaida yra tiesa mūsų realybėje. Atradus ją (jas), tarsi pasižiūrime į save iš šono, iš trečio asmens pozicijos. O tai kaip tik ir pradžia pokyčiui, didžiosios prielaidos patikrinimui, naujos realybės susikūrimui. Chirurginis metodas? Tikrai ne, tačiau dėmesys sutelktas tiesiai ten, kas trukdo pokyčiui, be užuolankų, ir tenka atvirai save „išsioperuoti“, t.y. pripažinti ir atrasti savo kertines vietas, kurias kartais saugome net nuo savęs.

Vystymosi ciklo modelis ir praktinės dirbtuvės su Sylviane Cannio (MCC) paliko gilų įspūdį ir praplėtė koučingo taikymo bei suvokimo ribas. „Aš supratau, kad nieko nebesuprantu“, – tarsi perfrazuodamas garsiąją Sokrato frazę „aš žinau, kad aš nieko nežinau“ tarė vieno banko vadovas Robertas apgalvodamas pirmąją Koučingo Žiemos Akademijos dieną. Aš žinau, kad nieko nežinau apie koučingą – pasakiau sau apie antrą dieną. Mano suvokimas apie koučingą prasiplėtė panašiai, kaip jei iki šiol būčiau manęs, kad žemė yra plokščia (ir yra pasaulio centras)… sužinojus, kad žemė yra apvali, sukasi apie savo ašį, besisukdama kartu su kitomis planetomis apie Saulę, taip pat besisukančią apie savo ašį ir kartu visa saulės sistema skrieja apie galaktikos centrą…

Sylviane sukurtas modelis aprašo žmogaus vystymąsi arba evoliuciją. Žmogaus vystymuisi yra būdingi tam tikri etapai, kurie kartojasi (dėsningumai). Modelis remiasi tuo, kad prieš mus visada yra pokyčiai, ateinantys iš išorės (stichinės nelaimės, finansinės krizės, demokratinės revoliucijos, artimųjų mirtys ir t.t.) arba iš vidaus (sveikatos problemos, perdegimas, prasmės ar gyvenimo krypties praradimas ir pan.). Tame cikle yra du taškai, kuriuose žmogus priima sprendimą, nulemiantį tolimesnę atšaką (kelią) judėjimo trajektorijoje. Pirmas sprendimas yra atskirti save nuo situacijos praeityje ir eiti toliau, t.y. atsitraukti arba ne. Atsitraukus pereinama į praeities „apverkimo“ fazę, atsisveikinama su praeitimi. Priešingu atveju, atstumiant šią fazę, laikoma neįmanomu susitaikyti ir priimti tai. Pastaroji fazė paprastai yra paslėpta ir nesąmoninga. Neigime, atsisakius atsitraukti ir priimti, toliau einama per nepriklausomybės trūkumo fazę, kurioje būdingas vengimas, atsisakymas veikti, apatija ir baimė. Jei žmogus neatsisako pats šio kelio, tai koučingo galimybės jame ribotos. Sekanti fazė blokuoja pokytį. Ji gali nuvesti į 4 variantus: pasyvumą, depresiją, psichosomatinių ligų pasireiškimą arba toksines reakcijas (alkoholis, narkotikai ir t.t. bei kiti savęs niekinimo būdai iki kraštutinių – savižudybės). Šiame etape vien koučingas bejėgis, jis naudojamas kartu su kitomis pagalbos rūšimis, dirbama su žmogaus santykiu (požiūriu) su gyvenimu.

Pasirinkus „apverkimo“ (sielvarto) fazę, atsisveikinama su praeitimi. Toliau žmogus praeina per etapus, kuriuos aprašė Elizabeth Kubler-Ross: pyktis, gailestis, kaltė, baimė, abejonė, liūdesys, priėmimas, integracija, paslėpta dovana. Sylviane rekomendavo kino filmą „Mergina, verta milijono“ kuriame šios fazės puikiai pavaizduotos. Šioje fazėje koučingas taikomas labai švelniai, kantriai. Žmogui būtina susigyventi su savo emocijomis, jam reikia palaikymo. Tikslai labai maži, o kiekvienai mažytei sėkmei dėmesys ir paskatinimas. Toliau patenkama į tunelio fazę. Joje žmogus susiduria veidu su savo abejonėmis, nepasitikėjimu savo būsimiems sumanymams ir jaučiasi vienišas. Koučingas taikomas su palaikymu ir padeda susitaikyti su tuo, kad tai nėra malonu, yra būtina ir normalu, beigi naudinga.

Antras sprendimas nulemia vieną iš 3 krypčių: status que išlaikymo (be pokyčio), sistemos pusiausvyros atstatymu kosmetiniais (paviršutiniais) užglaistymais arba giluminiu pokyčiu, pakeičiant vertybes ir/ar gilumines nuostatas. Šiame etape koučingas taikomas su palaikymu, atrandant pozityvią energiją, nupiešiant gausią ir sėkmingą ateitį, kuri padės priimti drąsius sprendimus. Analizuojami visi variantai, jų pliusai ir minusai, skiriant dėmesį sprendimo užnugariams. Nežiūrint kurį kelią žmogus pasirinktų, toliau koučingas kiekviename kelyje yra geriausias palydovas. O giluminio pokyčio (vertybių, giluminių nuostatų pokyčio) atveju – didžiausia transformacinė vertė žmogui.

Šis ciklas nepasibaigia, jis kartojasi. Dar daugiau, vienu metu esame keliuose cikluose ir skirtinguose jo etapuose: asmeniniuose santykiuose, darbinėje veikloje, laisvalaikio užsiėmimuose ir kt. Taip pat ciklai vyksta mikro ir makro lygiuose, čia analogija iš kosmoso, kurią pateikiau pradžioje… Man tai paliko didelį vakuumą arba parodė begalines visatos erdves, kurias norisi užpildyti, nuspalvinti.

Sylviane paliko gilų įspūdį tiek savo žiniomis, tiek išmintimi. Jos dėka į koučingą ir į gyvenimo bei pokyčių dinamikos sampratą turiu naujų įžvalgų.

Dėkoju visiems dalyviams, su kuriais praleidome nuostabias 2 dienas, kartu mokėmės ir dalinomės, džiaugėmės ir linksminomės. Ypatinga padėka pranešėjoms Leni Wildflover ir Syviane Cannio, bei pranešėjams Dainiui Baltrušaičiui ir Tomui Misiukoniui, bei Lėdai Turai-Petrauskienei, kuri pakvietė Leni, o pati dalyvauti negalėjo. Taip pat dėkoju aktyviems vakarinės-naktinės dalies dalyviams, buvo linksma, smagu, įdomu! Speciali padėka Simonai Uleckienei, kuri suorganizavo, pasirūpino viskuo, kad ši akademija vyktų sklandžiai ir be rūpesčių.

Lauksime kituose mūsų renginiuose. Artimiausi planuojami renginiai yra vasaros akademija (data dar nežinoma) ir konferencija lapkričio mėn. Sekite naujienas www.icf.lt

image

Dalyvių atsiliepimai

Kaip vertinu šią koučingo žiemos akademiją? Puikiai! Intensyvi programa – apmąstymų kokiam mėnesiui! Puikiai parengta medžiaga, pateikimo būdas. Lektorių profesionalumas nuteikia labai gerai. Dar kartą įsitikinau, kad koučingas veikia, o tikėjimas – puiki varomoji jėga gilintis ir taikyti praktiškai. Kaip galėčiau pritaikyti akademijoje įgytas žinias? – Patobulinsiu savo vadovavimo stilių, taikysiu daugiau koučingo praktikoje.

*

Ši koučingo žiemos akademija – naudinga, įkvepianti, gili. Ačiū Leni ir Sylviane už modelius ir gylį, Tomui ir Dainiui už aktualų klausimą ir impulsą. Ko išmokau šioje akademijoje aš? – Drąsos nerti gilyn; sąmoningo požiūrio į taisykles. Kaip galėčiau pritaikyti akademijoje įgytas žinias? Tiesiogiai – per modelių taikymą; netiesiogiai – per ūgtelėjusią savivoką. Kas galėtų būti kitaip? Duočiau daugiau balso verslų vadovams.

*

Kaip vertinu šią koučingo žiemos akademiją? SUPER! Patiko viešnios, gavau daug įžvalgų, minčių ir idėjų (geriausia žiemos akademija!). Aš džiaugiuosi susipažinusi su tokio aukšto profesionalumo lektorėmis, jų įžvalgos buvo aukso vertės. Sužinojau apie EVOLUTION LOOP, iš karto galėsiu tai pritaikyti. Gavau superviziją ir tai buvo labai naudinga. Dėkinga labai, kad tai įvyko!

*

Kaip vertinu šią koučingo žiemos akademiją? Vertinu. Labai! Esu pirmąkart, bet esu sužavėta aukštu lygiu, darbu, bendradarbiavimu, žmonėmis – asmenybėmis, idėjomis, mintimis, įžvalgomis ir pan. Modeliai – įdomūs ir aktualūs. Lektorės ir lektoriai – puikios asmenybės, buvo nuostabu iš jų mokytis. Ko išmokau šioje akademijoje aš? – Daug. Tikrai daug, viskas sužadinta taip, kad reikalauja laiko sudėlioti į vietas, permąstyti ir žingsniuoti į priekį. Tai tiktai neįkainojama patirtis. Nesakau, kad taikysiu „nuo-iki“, nes svarbu „KAIP?“, o ne „KAS?“, tačiau tikrai smagu turėti dar vieną požiūrį.

*

Šią akademiją vertinu labai gerai. Stiprūs (labai) lektoriai – praktikai, kryptingas, koncentruotas turinys. Noriu padėkoti lektoriams už profesionalumo injekcijas, skatinančias mąstymą ir asmeninį/profesinį tobulėjimą, už praktines demonstracijas, už suradimą laiko privatiems pokalbiams. Ką išmokau akademijoje aš? – Tai, ką angliškai vadiname „unlearn“, bent jau maža dalele. Padėti į šalį savo žinojimą, vertinimą/matavimą ir tiesiog įsitraukti į tai, kas vyksta.

*

Kaip vertinu šią žiemos akademiją? 8 iš 10 balų. Leni – davė naują modelį, kurį naudosiu. Sylviane – idealu, sukūrė didžiausią akademijos naudą savo patirtimi, pozityvumu, patarimais, bei naujais įrankiais. Ką išmokau akademijoje aš? – Nauji įrankiai profesiniam darbui; naujos įžvalgos asmeniniam tobulėjimui.