Didžioji koučingo paslaptis

image Dainius Baltrušaitis, PCC

SMART // Susitelkimas į sprendimus

Organizacijos vystymas ir pokyčių valdymas

tel. 8 687 99195

dainius.baltrusaitis@smart.lt

Šis straipsnis remiasi mano pranešimu ICF Lietuva koučingo savaitės renginyje Kaune. Yra begalės koučingo modelių, instrumentų ar schemų. Tačiau, geriausias koučingo modelis yra, matyt, tas kurį susikursite patys. Tačiau, prieš darant tai, ko gero, labai svarbu suprasti kas yra koučingas grynąja prasme?


Didžioji koučingo paslaptis

arba kas yra koučingas grynąja prasme?

„Gyvenimas yra paprastas, kol mes patys nepadarome jį sudėtingą.[1]“ Žodis „koučingas“ arba, teisingiau būtų sakyti, su žodžiu susijusios įvairiausios interpretacijos yra vienas tokių „pasudėtinginimų“ mūsų gyvenime. Greičiausiai, esate girdėję ne vieną koučingo apibrėžimą, bylojantį apie potencialo išlaisvinimą, kompasą ar veidrodį, ar net transformaciją arba vidinį savęs atradimą… Ir visgi, jei pamėginti mūsų gyvenimą vėl padaryti paprastą, maksimaliai minimizavus, kas yra koučingas savo grynąja prasme? Padėjus visus skambius žodžius į šalį, kas yra koučingas?

Iš taško A į tašką B

Ką reiškia „koučingas“? Kiekvienas bent minimaliai žinantis anglų kalbą supranta, kad žodis „koučingas“ arba, jo angliškoji versija „coaching“ yra kilęs iš žodžio „coach“. Dažniausiai, kai paklausiu ką šis žodis reiškia, visi kaip vienas išrėžia: „Treneris“. Ir jie teisūs. Tačiau, įdomu tai, kad šis žodis turi ir kitą prasmę arba, teisingiau būtų sakyti, prasmių grupę, kuri išties, man atrodo, kur kas labiau susijusi su koučingo apibrėžimu. Antroji prasmė? Vagonas, karieta, vežimas. Taip, taip. Greičiausiai pamenate tą dieną, kai vykstant poilsinei kelionei, nuskridus lėktuvu jus paimti atvažiavo autobusas, kuris veš į viešbutį, kuriame apsistosite atostogų metu. Kas buvo parašyta ant jo? Taip, COACH.

Mano bičiulis, mokytojas ir koučingo profesionalas Dr. Peter Szabò, MCC kažkada juokaudamas sakė, jog jis savo darbinę karjerą gyvenime pradėjo kaip taksi vairuotojas. Ir čia pat pridūrė, kad netoli nuo to ir tepajudėjo, nes ir toliau daro tą patį – padeda žmonėms pajudėti iš tako A į tašką B. Viename pirmųjų mūsų susitikimų, jis sakė man: „Sveikas atvykęs į transportavimo biznį!” Tęsiant mintį, koučai, kaip karietos vadeliotojai padeda žmonėms iš taško A pajudėti į tašką B, kad ir kas tie taškai bebūtų. Tarkime, karjera: taškas A – netenkina dabartinė karjera, B – karjera, kurios noriu, kaip ten nueiti? Arba, sakykime, šeimos situacija: taškas A – mes (vyras ir žmona) nesutariame, B – esame ideali šeima, kokią tegalėjome kada gyvenime matyti savo slapčiausiose svajonėse, kaip ten nueiti? Arba, organizacija: taškas A – mes turime 30% rinkos, B – mes turime 40% rinkos, kaip tai padaryti? Ir eilė kitų klausimų, kuriuose koučingo specialistas, it taksistas, gali pavežėti.

Ar jo būtinai reikia? Atsakymas: ir taip, ir ne. Lygiai taip pat kaip tarkime po smagaus vakarėlio norėdamas grįžti namo turi kelias galimybes, pvz. eiti pėsčiomis arba išsikviesti taksi. Jei dar vis nori prasieiti, šone smagi palyda, galbūt rinksiesi eiti pėsčiomis, nelygu kaip toli reikės eiti. Ir turbūt būsiu teisus, sakydamas, kad taip buvo nutikę ir jums, ar ne? Jei nori namo grįžti greičiau, matomai, rinksiesi antrąjį variantą. Taip pat ir koučingo specialistas gyvenime. Labai tikėtina, kad iš taško A į tašką B mes ankščiau ar vėliau nueisime patys. Tačiau, koučingo specialistas, tarsi taksistas, padeda mums iš taško A į tašką B nueiti greičiau.

Taškai A, B ir kelionė

Koučingo specialistas padeda mums susivokti visuose kelionės elementuose: aiškiau suprasti tašką A, kuriame esame, geriau pamatyti tašką B, kur link keliaujame ir, galiausiai, padeda apmąstyti kaip geriausia nukeliauti šią atkarpą. Skirtingi koučingo specialistai skirtingai ves jus per šiuos elementus ir tai, matyt, labiausiai priklausys nuo koučingo modelio ar jų samplaikos, kuria jie vadovausis, kuri jiems ir jų klientams bus labiausiai priimtina. Kalbėdamas su savo kolega Artūru Lauciumi apie koučingo ir taksi paslaugų metaforą, skirtingus koučingo modelius jis vaizdžiai palygino su automobilio, kurį vairuoja taksistas, modeliu. Sutikite, kad turėdami galimybę rinktis, renkamės tą taksi automobilį, kuris mums arčiau širdies: BWM ar Volga, Audi ar Žiguli ar… Taip pat su koučingo specialistais ir jų naudojamais koučingo modeliais. Vieni koučingo specialistai (aš ir mano kolegos iš SMART) bus linkę vadovautis susitelkimu į sprendimus, kiti gi rinksis GROW modelį kaip bazę, dar treti – kognityvinį – biheivioristinį modelį ABCDE ar begales kitų įmanomų modelių. Dar kiti veš savo sukonstruotu automobiliu, o tai reikštų vadovausis kažkokia modelių samplaika, kuri tuo metu pasirodys geriausia arba turės savo modelį, kurį patys bando vystyti ar pan. Vis dėl to, reikėtų nepamiršti, kad ir kokiu automobiliu bevažiuosite finale vis vien tas pats: iš taško A nuvažiuoti į tašką B.

Kas gi svarbu kalbant apie kelionės dedamąsias: pradžios tašką, pabaigos tašką ir pačią kelionę? Trumpai apie kiekvieną:

· Taškas A. Tai dažniausiai atspirties taškas kelionėje[2], nuo jos mes startuosime. Aiškus atspirties taško suvokimas kartais būna naudingas, it susidėliojimas taškų ant „i“, suvokimui, kuo bus naudinga (man, kitiems) jei aš išjudėsiu iš taško A ir pan. Paralelėje su taksistu, mes kartais taip pat vertiname kur mes esame, dėl įvairių priežasčių. Kartais jau vien dėl to, kad maždaug pajausti galimą kainą.

Labai svarbu, kad būtent geresnis taško A suvokimas, mums dažnu atveju dar kartą patvirtina ar koučingo pokalbis gali vykti pirmoje vietoje. Ką turiu galvoje? Mano nuomone, koučingo pokalbis gali vykti tik tuomet, kai yra patenkintos dvi prielaidos:

(1) Yra problema ar iššūkis, t.y., dėl vienokių ar kitokių priežasčių jums nepatinka būti taške A. Mat jei patinka taške A ar keisime kažką? Greičiausiai, ne. Tad ir koučingo pokalbis nelabai turi prasmės[3].

(2) Yra žmogus, kuris nori problemą spręsti. Kitaip sakant, jūs pasiruošęs kelionei. Ir tai, ko gero, dar svarbiau. Mat ypatingai, jei apsižvalgysime šių dienų mūsų valstybėje, netruksime pastebėti, kad didžioji dalis žmonių yra nepatenkinti buvimu taške A (taške, kuriame jie yra), bet tuo pačiu jie patys visiškai nenori kažko keisti arba, kitaip, jie norėtų, kad kažkas už juos kažką pakeistų. Tačiau, taksisto paralelė, man rodos, įtikinamai demonstruoja, kad jei nori pajudėti iš taško A į tašką B, vienintelis žmogus, kuris gali tai padaryti…

· Taškas B. Tai mūsų tikslas kelionėje, vieta į kurią mes norime nueiti, kurioje trokštame būti. Neabejotinai ši vieta susijusi su pozityviomis emocijomis ir, todėl, mus labai traukia.

Atrodytų, kad jei dar nesame taške B, jau bent jį žinoti tikrai turėtume aiškiai. Tačiau, realybėje tai nebūtinai tiesa. Tarkime, kad ir ši įprastai matoma situacija darbe: žmogus dirba, sukasi it voverė, sėdi viršvalandžius ir vis nespėja; jei jo paklausti ar norėtų kažką pakeisti, jis tikrai atsakys „taip“, tačiau čia pat jie priduria „o kaip gali būti kitaip? neįmanoma“.

Mano nuomone, taško B suvokimas yra svarbiausias elementas, nes juk tai ir yra sprendimas, kurio mes siekiame, taškas, kuriame norime būti. Taško B svarbą man visuomet patvirtina Senekos žodžiai: „Jei žmogus nežino į kurį uostą plaukia, joks vėjas jam nepalankus“.

· Pati kelionė. Galiausias koučingo pokalbio elementas yra pati kelionė. Kuomet jau žinome kas yra taškas A, taip pat žinome kas yra taškas B, telieka paskutinis etapas – žengti žingsnius iš A į B. Koučingo specialistas pokalbyje padės numatyti galimą veiksmą (-us), galimas alternatyvas, galbūt net susidėti labai aiškų planą laike, idant kelionė iš taško A į tašką B būtų paprasta.

Vienas, mano nuomone, svarbiausių aspektų šiame etape yra pasitikėjimas savo jėgomis, kad šį kelią tikrai gali nueiti. Mat dažnai galima pastebėti, kad jei žmonės nėra tikri, jog gali pasiekti tikslą, jie net nepradeda eiti. Tad, šiame etape labai svarbus koučingo specialisto darbas, kuris padės žmogui patikėti savo jėgomis įveikti kelionę.

Klausimai koučinge

Grįžkime, jau bene paskutinį kartą, prie taksisto. Ar pastebėjote, kad taksistas, koks jis bebūtų ir kokį automobilį bevairuotų, visuomet paklaus klausimo apie tai kur važiuosite? Kodėl jis to klausia? Akivaizdu, kad žinotų kur jus vežti. Tačiau, noriu pasiūlyti pažvelgti kiek giliau. Mat, mano nuomone, už šio klausimo slypi kažkas daugiau. Kas tai? Manau, tikėjimas, net sakyčiau besąlygiškas tikėjimas jumis ir tuo, kad jūs geriausiai žinote kur jums reikia važiuoti. Nesu tikras, ar buvote kada sutikę taksistą, kuriam sakėte, jog reikia važiuoti ten ir ten, o šis atšovė su pagieža: „Nė velnio, aš geriau žinau kur tau važiuoti“. Manau, ne. Nes dar kartą, jie besąlygiškai tiki… tiki, kad jūs žinote geriausiai kur jums reikia važiuoti. Dar daugiau ar pastebėjote, kad kartais taksistai su jumis modeliuoja ir važiavimo kelią, ypatingai tuo atveju, kai pajaučiu, kad keleivis yra, ko gero, vairuotojas. „Kažin kuriuo keliu mums važiuoti: čia ar čia?“ „Kaip pats įprastai važiuojate?“ Šie ir panašūs klausimai, galutinai atiduoda visą atsakomybę ne tik už turinį (t.y., iš kur į kur važiuosime), bet ir už procesą (kokio ilgio kelias bus, kokie kamščiai pasitaikys ir pan.) į jūsų – keleivio – rankas.

Taip pat koučinge. Koučingo specialistas pokalbyje užduoda klausimus, nes jis besąlygiškai tiki, kad jūs geriausiai žinote visus atsakymus, jūs geriausiai žinote kas jums yra taškas A ir kas jums yra taškas B. Kad jūs geriausiai žinote kaip pajudėti iš vieno į kitą, o jis tegali padėti pražiūrėti galimybes greičiau ir išsamiau. Lygiai taip pat kaip taksistai, koučingo pokalbyje koučingo specialistai kartais atiduoda klientui ir procesą į rankas: „ir žinant tavo situaciją taip gerai kaip tu ją pats žinai, koks geriausias klausimas, kurį dabar pats sau užduotum?“. Tikiu, kad kai kurie perskaitę šį sakinį nusišypsojote. Bet taip ir turėtų būti, mat koučingo specialistas tiki, kad jūs esate tas kuris žino kas ir kaip geriausia.

Koučingo pokalbis

Galiausiai, aptarkime patį koučingo pokalbį. Žinodami, kad koučingas – tai tarsi taksi kelionė iš taško A į tašką B ir turėdami galvoje, kad koučingo specialistas, it taksistas, užduos klausimus, kažin kokie 3 patys paprasčiausi klausimai, kuriuos galite pasiimti iš šio straipsnio kaip koučingo specialistas?

1. Papasakok plačiau apie esamą situaciją.

2. O kaip norėtum, kad būtų kitaip?

3. Ir…

Vienoje ar kitoje formoje šie klausimai tikrai bus paklausti koučingo pokalbyje. Aišku, be jų, pokalbyje bus ir daugiau klausimų apie tai kuo viena ar kita situacija jums naudinga, apie tai ką dar galima padaryti, apie tai kaip… ir visi šie papildomi klausimai priklausys nuo situacijos ir, tuo pačiu, suteiks koučingo pokalbiui daug gražios spalvos ir įkvėpimo.

“Gyvenimas yra paprastas, kol mes patys nepadarome jį sudėtingą”. Ir visgi, jei yra noras padaryti gyvenimą sudėtingesnį nei jis yra iš tiesų, yra begalė šaltinių kaip tai padaryti. Tik prieš darydami tai, gerai pagalvokite ar tikrai verta… Didžioji koučingo paslaptis ta, kad jis be proto paprastas, tiek paprastas, kad net nesusimąstydami tai kartais darome…

Didžioji koučingo paslaptis. Geras pavadinimas straipsniui…

PS Ir ašku, man geriausias modelis, kuriuo važiuoti koučingo pokalbyje – yra susitelkimas į sprendimus…

___________

Dainius Baltrušaitis, PCC // SMART // susitelkimas į sprendimus organizacijos vystymui ir pokyčiams: koučingo specialistas ir konsultantas. Psichologas, ekonomistas. Jis turi daugiau kaip 8 m. asmeninio ir komandinio / organizacinio koučingo ir konsultavimo patirties. Naudodamas susitelkimo į sprendimus koučingą, apjungdamas su World Cafe, Atviros erdvės ir kitomis fasilitavimo technologijomis, jis yra dirbęs su eile Lietuvos ir užsienio kompanijų. Dainius taip pat daugiau kaip 11 m. vadovauja įvairioms darbuotojų komandoms. Jis yra Tarptautinės Susitelkimo į sprendimus organizacijos (SOL) stebėtojų tarybos narys, vienas iš ASFCT (www.asfct.org) steigėjų, ICF Lietuva valdybos narys, įvairių konferencijų organizacijos vystymosi ir pokyčių temomis pranešėjas ir straipsnių autorius.


[1] Nesu tikras, kas yra šios frazės autorius. Ir kuo toliau, tuo labiau pradedu galvoti, kad aš pats J

[2] Rašau „dažniausiai“, mat kartais išties šio taško gilesnis suvokimas savaime būna pradžia ir pabaiga viso koučingo pokalbio.

[3] Kartais žmonės labai gerai (turiu galvoje nebūtinai materialius dalykus) gyvena ir jaučiasi, tačiau ateina pas koučingo specialistą. Rodos ką jiems keisti? Ir tai tiesa, jie keisti nieko nenori. Bet jie nori kito, būti labiau tikri, kad tai išlaikys ir ateityje. O tai reiškia, vėlgi, judėjimą iš taško A į tašką B: nesu tikras, kad išlaikysiu tai ką turiu (taškas A), esu tikras, kad išlaikysiu ką turiu (taškas B), kaip ten nukeliauti?