Kas yra susitelkimas į sprendimus? Kuo jis skiriasi nuo tradicinių požiūrių?

Justina Liesienė

Justina Liesienė SMART // Susitelkimas į sprendimus Organizacijos vystymas ir pokyčių valdymas justina.liesiene@smart.lt

Dirbdami su įvairiomis organizacijomis, dalyvaudami seminaruose, skaitydami pranešimus konferencijose ar tiesiog bendraudami su bičiuliais nuolat girdime klausimą – tai vis dėlto, koks esminis susitelkimo į sprendimus požiūrio skirtumas nuo tradicinio požiūrio? Galima rasti daug straipsnių įvairiuose šaltiniuose, tame tarpe ir mūsų svetainėje (www.smart.lt), tuo tarpu šiame straipsnyje pabandysiu perteikti kaip mūsų kolega dr. Mark McKergow pristato susitelkimą į sprendimus – mano nuomone itin paprastai ir aiškiai – suteikiant galimybę palyginti susitelkimo į sprendimus požiūrį su tradiciniu problemų sprendimų keliu.

Albert modelis

Žemiau pateiktame paveiksle modelis pavaizduotas schemoje, kur rutuliukas schemos viduryje simbolizuoja esamą situaciją, situacija su problema ar iššūkiu, su kuriuo tam tikru laiku susiduriame. Tradiciškai priimtinas ir dažniausiai sutinkamas problemos sprendimo kelias yra, visų pirma, pažiūrėti kodėl problema atsirado ar kokios priežastys jas sukėlė. Tad raidė ir raudonas plotas kairėje nuo rutuliuko žymi esamos problemos priežastis praeityje, kurias esame linkę aiškiai analizuoti, tam sušaukdami ne tik susirinkimus ir organizuodami sesijas, bet ir pasitelkdami įvairius problemų analizės įrankius.

Dar daugiau kartas nuo kartclip_image004o gali pastebėti, kad žmonės analizuoja ne tik problemos priežastis, bet ir pažiūri, o kaip blogai bus jei problemos nespręsime. Tad, schemoje taip pat matome ir išplaukiančią bauginančią ateitį dešinėje apačioje.

Dešinėje viršuje esantis debesėlis simbolizuoja idealią ateitį, t.y. tokią situaciją, kai dabartinės problemos yra išnykusios, tiesiog nebeegzistuoja. Kadangi dauguma esame gerai susipažinę su strateginiu planavimu, tai siekiamos situacijos idėja, t.y. kaip svarbu žinoti, kur esame ir kur norime nueiti, mums taip pat yra suprantama ir aiški. Tad be šios vietos analizės ir supratimo taip pat neapsieisime. Galiausiai, tradicinis strategas, aiškiai apsibrėžęs tikslą, tolesniame žingsnyje kurtų planą, kaip nueiti iš taško A į tašką B – planą, kuris būtų išsamus, numatantis aiškius veiksmus / elgsenas, terminus veiksmams atlikti, atsakomybes ir kt.

Ar tokia analizė ir sprendimų būdas duoda rezultatus? Be jokios abejonės, taip. Aišku, žmonėms būna sunku analizuotas priežastis praeityje, kas ko nepadarė, ar kas kaltas. Tai demotyvuoja, mažina pasitikėjimą savimi ir komanda.

Įdomus ir kitas dalykas – kuo labiau gilinamės į problemą, tuo daugiau apie ją žinome, tampame, galima sakyti, jos ekspertais, kai, tuo tarpu, susitelkimo į sprendimus šalininkai nerekomenduoja koncentruotis į problemą ir jos analizavimą vadina dažniausiai nereikalingu energijos eikvojimu. Tad, mes einame kitu keliu ir vadovaujamės kita schema, kurioje daugelio tradicinės schemos veiksmų nėra.

Kaip gi eitų susitelkimo į sprendimus šalininkai?

Pradėkime nuo to, kad, turbūt, visi žmonės sutinka, jog tiek mes patys, tiek mūsų aplinka, tame tarpe ir organizacijos, nuolat kinta. Šis faktas leidžia suprasti, kad mūsų kuriami ilgalaikiai veiksmų planai dėl įvairiausių atsitiktinumų bei nuo mūsų nepriklausančių išorės veiksnių paprastai netenka aktualumo dar prieš pradedant juos įgyvendinti. Tad vietoje planų kūrimų kaip nukakti iš taško A į tašką B, mes greičiau rekomenduotume aiškiai suvokti pirmąjį žingsnį šiame kelyje ir žengus jį reaguoti į tai kas keičiasi, ką tas žingsnis duoda ir planuoti antrąjį. Dar daugiau prieš planuojant pirmąjį žingsnį, užuot analizavę kodėl problema atsirado ar kokios jos priežastys, mes siūlome atsigręžti į praeitį ir ieškoti tų veiksnių, kurie jau dabar organizacijai leidžia judėti trokštamos ateities linkme. Taip atrandame gebėjimus, išteklius ir sėkmės istorijas, kurios suteikia energiją, drąsą, motyvuoja ir leidžia rinktis bei žengti tolesnius mažus žingsnelius, vedančius trokštamos idealios ateities link. Kartodami praeityje naudingus veiksmus, galime stebėti, kokią naudą jie duoda dabar ir, jei rezultatas mus tenkina, kartoti juos nuolat. Smagiausia turbūt tai, kad naudingų veiksmų atradimas ir kartojimas mums yra malonus ir motyvuojantis ir tai leidžia siekti tikslų su užsidegimu ir gera nuotaika.

Daugiau apie susitelkimą į sprendimus

Aišku, šis modelis tėra kelionės į susitelkimą į sprendimus pradžia. Už jo slypi kur kas daugiau svarbių elementų, kurių itin subtilus naudojimas leidžia pasiekti apčiuopiamo progreso įvairiose situacijose.

Kalbant apie ištakas, susitelkimo į sprendimus idėjos gimė psichiatrijos ir sveikatos priežiūros srityse ir dabar naujas formas įgavo organizacijų ir švietimo pasaulyje. Džiugu, kad XXI a. atrandame naujus darbo su žmonėmis ir jų problemomis aspektus, kurie keičia tradicinį požiūrį, kalbantį apie verslo procesų pertvarkymą ar optimizavimą, dažnai turėjusį ne tik neigiamą, bet ir žlugdantį poveikį. Atsigręžiame į žmogų, kaip į asmenį, su jame glūdinčiomis žiniomis, gebėjimais ir kitais resursais, padedančiais keliauti tikslo link. Toliau pateiktoje lentelėje galite išvysti pagrindinius skirtumus tarp susitelkimo į problemas ir susitelkimo į sprendimus.

SUSITELKIMAS Į PROBLEMAS

Kas yra blogai

Ką reikia taisyti

Kaltinimai

Kontrolė

Priežastys praeityje

Ekspertas žino geriausiai

Trūkumai ir silpnybės

Komplikacijos

Apibrėžimai

SUSITELKIMAS Į SPRENDIMUS

Ko norima

Kas veikia tinkamai

Progresas

Įtaka

„Išimtys“ praeityje

Bendradarbiavimas

Ištekliai ir stiprybės

Paprastumas

Veiksmai

Susitelkimą į sprendimus organizaciniame Lietuvos pasaulyje

Esame susitelkimo į sprendimus pionieriai ir vieninteliai Lietuvoje jau daugiau nei septynerius metus sėkmingai taikantys šią filosofiją organizacijų vystymo ir pokyčių srityje, dirbdami su vedančiomis Lietuvos ir kitų Europos šalių įmonėmis. Maža to, SMART komandos nariai susitelkimą į sprendimus taiko ir kitose srityse: darbe individualiai ar su šeimomis, dirbdami su komandomis ar organizacijomis – visais tais, kurie siekia teigiamo progreso. Savo praktikoje ne kartą įsitikinome, kad susitelkimas į sprendimus (o ne į problemas), į ateitį (o ne į praeitį) ir į sėkmę (o ne į tai, kas nesiseka) – tai pozityvus ir pragmatiškas kelias į progresą. Tokią pat praktiką tvirtina ir gausus būrys mūsų tarptautinės bendruomenės SFCT (Association for Quality Development in Solutions Focus Consulting and Training) kolegų, prie kurių tarpo kviečiame prisijungti ir jus.

Prieš gerą mėnesį pristatėme dr. Mark McKergow ir Paul Z. Jackson knygą apie susitelkimą į sprendimus organizacijoje lietuvių kalba. Esame tikri, kad perskaičius knygą abejingo neliks nei vieno, nes tai knyga apie filosofiją ir požiūrį į pokyčius, o taip pat praktinius metodus, kurie verčia asmenis ir kompanijas iš viso pasaulio stabtelėti… ir apmastyti savo veiklą, siekiant maksimalių pokyčių minimaliomis pastangomis. Daugiau apie knygą www.smart.lt Galime užtikrintai sakyti, kad šioje įtraukiančioje ir praturtinančioje knygoje pristatoma paprasta ir veiksminga filosofija leis jums pasiekti pokyčių bet kurioje jūsų gyvenimo srityje. Nesvarbu, ar esate vadovas, koučingo specialistas ar konsultantas, visada galite pradėti taikyti elegantiškai paprastus ir itin efektyvius susitelkimo į sprendimus metodus tam, kad kasdieninėje veikloje įvyktų apčiuopiamas progresas.